- brinkšas
- briñkšas sm. (2) žr. 2 brinkis 1: Cielas brinkšas piemuo – didelis, o nepaslenka dirbti J. Toks briñkšas užaugo Užv. Toks briñkšas darbo a negalia pasiimti? Krš. Pristatyk tokį briñkšą mėšlų kabinti Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
